Demografinių ir šeimos tyrimų skyrius

2026 m. rugpjūčio 12 d. LRT naujienų portale publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininko dr. Vytenio Juozo Deimanto komentaras „Vaikų nenusipirksi: kodėl neužtenka gimstamumo skatinimo“, kuriame aptariami Lietuvos demografinės politikos iššūkiai ir galimos jos tobulinimo kryptys.

Komentuodamas mažėjančius gimstamumo rodiklius, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad vien finansinėmis paskatomis pasiekti didelį ir ilgalaikį gimstamumo pokytį yra sudėtinga. Todėl, jo teigimu, demografinės politikos tikslai turėtų būti formuluojami plačiau, daugiau dėmesio skiriant demografiniam atsparumui – valstybės gebėjimui numatyti demografinius pokyčius, prie jų prisitaikyti ir užtikrinti ekonomikos bei viešųjų paslaugų veikimą kintant gyventojų skaičiui ir amžiaus struktūrai.

Liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo įteikti valstybės apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Iškilmingos ceremonijos metu vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šis apdovanojimas mokslininkei skirtas už socialinės gerontologijos mokslinių tyrimų plėtotę ir jų sklaidą. Dr. Sarmitės Mikulionienės ilgametė akademinė veikla reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių, senėjimo procesų ir socialinės politikos problematikos tyrimų Lietuvoje stiprinimo.

2026 m. balandžio 27 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Irma Dirsytė apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Šeimos demografiniai procesai ir socialinė klasė Lietuvoje: 1970–1984 m. gimimo kohortos analizė“. Disertacijos mokslinė vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Maslauskaitė.
Disertacijoje analizuojami šeimos demografiniai procesai ir jų ryšys su socialine klase Lietuvoje, remiantis 1970–1984 m. gimimo kohortos duomenimis. Tyrimas grindžiamas Pierre’o Bourdieu socialinės klasės samprata, pabrėžiančia ekonominio ir kultūrinio kapitalo reikšmę individų padėčiai socialinėje erdvėje. Disertacijoje sistemingai nagrinėjama, kaip socialinė klasė pasireiškia gyvenimo būdo, vertybinių nuostatų ir šeiminio elgesio trajektorijose. Empirinėje dalyje rekonstruojama Lietuvos socialinė struktūra, naudojant tiek struktūrinius (pajamų, išsilavinimo, užimtumo), tiek simbolinius (gyvenimo būdo, vertybių) rodiklius.

Knygoje pristatomi įvairių Europos šalių mokslininkų (-ių) tyrimai apie darbo rinkos transformacijas, susijusias su dviem svarbiais procesais – visuomenės senėjimu ir darbo skaitmenizacija. Šiuolaikinėse visuomenėse vienu metu vyksta du esminiai procesai: sparčiai plinta skaitmeninės technologijos ir didėja vyresnio amžiaus darbuotojų dalis darbo rinkoje. Šių procesų sąveika kuria tiek naujas galimybes, tiek rizikas – nuo lankstesnių darbo formų iki didėjančios skaitmeninės nelygybės. Leidinys prisideda prie geresnio šių procesų supratimo ir suteikia empirinių įžvalgų, svarbių tiek mokslininkams, tiek viešosios politikos formuotojams.

2026 m. balandžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko konferencija „Duomenimis grįsti sprendimai gimstamumo ir šeimų ateičiai“, kurios metu pristatytas Lietuvoje pradedamas įgyvendinti tarptautinis Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT). Renginys subūrė mokslininkus, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskusijai apie šeimos kaitą Lietuvoje ir sprendimus, paremtus moksliniais duomenimis.

Konferencijoje akcentuota, kad šeimos Lietuvoje keičiasi – kinta partnerystės formos, vaikų susilaukimo laikas, lyčių vaidmenys ir kartų santykiai. Šie pokyčiai kelia esminius klausimus: kas šiandien lemia sprendimą susilaukti vaikų, kokie socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai formuoja šeimos gyvenimą ir kaip valstybė gali į tai reaguoti tikslingai bei pagrįstai.

2025 m. gruodžio mėn. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT) – vienas svarbiausių ilgalaikių socialinių tyrimų, skirtų geriau suprasti šeimų gyvenimą, vaikų susilaukimo sprendimus ir demografinius pokyčius Lietuvoje.

Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. Šie duomenys padės atsakyti į klausimus, su kuriais šiandien susiduria daugelis Europos šalių – kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas, kokie veiksniai lemia sprendimą turėti vaikų ir kaip socialinės bei ekonominės sąlygos veikia šeimų pasirinkimus.

Prof. dr. Aušra Maslauskaitė paskirta į UNESCO MOST (Management of Social Transformations) programos Mokslinį patariamąjį komitetą. MOST yra tarpvyriausybinė UNESCO programa, stiprinanti ryšį tarp mokslo ir viešosios politikos sprendimų socialinių transformacijų srityje. Ji padeda valstybėms narėms remtis moksliniais tyrimais sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius iššūkius – nuo socialinės nelygybės ir įtraukties iki migracijos, urbanizacijos ir klimato kaitos poveikio visuomenėms.