Autorius: admin

2025 m. gruodžio mėn. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT) – vienas svarbiausių ilgalaikių socialinių tyrimų, skirtų geriau suprasti šeimų gyvenimą, vaikų susilaukimo sprendimus ir demografinius pokyčius Lietuvoje.

Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. Šie duomenys padės atsakyti į klausimus, su kuriais šiandien susiduria daugelis Europos šalių – kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas, kokie veiksniai lemia sprendimą turėti vaikų ir kaip socialinės bei ekonominės sąlygos veikia šeimų pasirinkimus.

Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Vytenis Juozas Deimantas ir dr. Rūta Ubarevičienė 2026 m. kovo 24 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seima vykusioje diskusijoje „Kaip auginti Lietuvą: demografijos iššūkiai ir sprendimai“. Dr. Aušra Maslauskaitė pristatė pranešimą „Gimstamumo demografija“, kuriame apžvelgė gyventojų skaičiaus kaitą, gimstamumą ir kitus demografinius procesus atspindinčius rodiklius. Taip pat mokslininkė išskyrė demografijos mokslinių tyrimų panaudojimo svarbą sprendimų priėmimo procese. Dr. Vytenis Juozas Deimantas skaitė pranešimą „Lietuva besitraukiančioje Europoje: ilgalaikiai iššūkiai atsparumui“. Jame mokslininkas apžvelgė ilgalaikes demografines tendencijas Europoje, akcentuodamas Lietuvos situaciją. Pranešime mokslininkas aptarė tendencijų įtaką valstybės atsparumui. Dr. Rūta Ubarevičienė pranešime „Demografija ir geografija“ atkreipė dėmesį į teritorinę dimensiją vykstančių demografinių procesų kontekste. R. Ubarevičienė pabrėžė Lietuvos ryškius regioninius skirtumus ir jų sąsajas su demografiniais procesais.

2026 m. kovo 17 d. demografijos ir šeimos tyrimų skyriaus mokslininkės dr. Jolanta Aidukaitė, dr. Kristina Senkuvienė bei regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Rūta Ubarevičienė Lietuvos mokslų akademijoje suorganizavo projekto „Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje“ (Nr. MIP-23-37) rezultatų pristatymo baigiamąjį renginį. Projekto vykdytojos kartu su kitais renginio dalyviais diskutavo apie Lietuvos būsto politikos ir būsto sektoriaus problemas ES valstybių kontekste, aptarė gyventojų pasitenkinimą būstu bei jų būsto poreikius.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkė prof. dr. Aušra Maslauskaitė dalyvavo LRT laidoje, kurioje buvo diskutuojama apie šeimos sampratos pokyčius ir šiandien vykstančias diskusijas apie individualizmą. Laidoje sociologė akcentavo istorinę perspektyvą, primindama, kad įvairiais laikotarpiais dalis žmonių šeimos nesukurdavo, todėl šeimos modelių įvairovė nėra naujas reiškinys, o socialinių ir ekonominių sąlygų kaita nuolat formavo skirtingas gyvenimo trajektorijas.

Lietuvos socialinių mokslų centro Demografinių tyrimų ir studijų tyrėja, profesorė dr. Aušra Maslauskaitė dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurioje aptarti Lietuvos demografinės raidos iššūkiai, mažėjančio gimstamumo tendencijos ir galimi jų aiškinimai. Diskusijoje pabrėžta, kad naujausi duomenys rodo reikšmingą gimstamumo mažėjimą – kasmet gimstančių vaikų skaičius mažėja, o bendrasis gimstamumo rodiklis pasiekė istoriškai žemą lygį. Tačiau, pasak profesorės, demografiniai procesai yra kompleksiniai ir negali būti aiškinami vien tik individualių sprendimų ar vienos politikos priemonės poveikiu. Gimstamumo pokyčiams įtaką daro struktūriniai veiksniai – partnerystės formų kaita, darbo ir šeimos derinimo galimybės, ekonominis saugumas, lyčių vaidmenų transformacijos bei švietimo ir socialinės struktūros pokyčiai.

Sociologijos instituto tyrėjas Vytenis Juozas Deimantas dalyvavo aktualijų laidoje „Alfa taškas“, kur aptarė Lietuvos ir kitų išsivysčiusių šalių demografines tendencijas. Mokslininkas komentavo demografinės duobės reiškinį, pažymėdamas, kad vienas pagrindinių šių dienų iššūkių yra vis mažėjantis gimstamumas, su kuriuo tenka susitaikyti net ir ilgalaikę socialinę politiką vystančioms valstybėms. Be to, Vytenis akcentavo vyresnių gyventojų įveiklinimo svarbą sprendžiant demografines problemas bei galimas kitas priemones, kurios gali būti svarbios viešajai politikai ir mokslinėms diskusijoms.