Vyriausioji mokslo darbuotoja dr. S. Mikulionienė dalyvavo COST veiklos CA21107 „Vyresnio amžiaus darbuotojų nelygybė skaitmeninimo epochoje (DIGI-net)“ darbiniame susitikime Nikosijoje (Kipre).
Kategorija: Naujienos
Prof. dr. A. Maslauskaitė prisidėjo prie Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ rengimo. Kviečiame susipažinti, kaip valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“ atsispindi šeimos politikos ir demografijos klausimai.
Kovo 21 dieną pažymima vienų vaikus auginančių tėvų diena. 2021 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis Lietuvoje šeimų, kuriose vienas iš tėvų augina nepilnamečius vaikus, buvo 65 488. Tokios šeimos sudaro 20,9 proc. šeiminių namų ūkių su vaikais. Maždaug kas ketvirtas vaikas iki 17 metų amžiaus Lietuvoje gyvena tik su vienu iš tėvų (26,7 proc.), pagal šį rodiklį Lietuva patenka į EBPO šalių „lyderių“ trejetuką kartu su JAV ir Latvija. Europos Sąjungos šalių vidurkis yra žymiai mažesnis – 16,7 proc. Vieni vaikus auginantys tėvai susiduria su ekonominėmis, socialinėmis problemomis, dėl jiems tenkančios atsakomybės neretai patiria ilgalaikį stresą, kuris turi neigiamos įtakos jų psichologinei ir fizinei sveikatai. Vis tik dauguma šių tėvų yra tikri superherojai sugebantys derinti darbą, vaikų priežiūra ir auklėjimą, vizitus pas gydytojus, pokalbius su mokytojais, išlaviruoti tarp šeimos poreikių ir ribotų finansinių galimybių.
Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus mokslininkės publikavo straipsnį apie praeities šeimas Lietuvoje. „Šiame straipsnyje pirmą kartą lietuvių istoriografijoje publikuojami XIX a. vidurio Vilniaus ir Kauno gubernijų valstiečių namų ūkių tipų tyrimo rezultatai, gauti analizuojant didelės apimties duomenų masyvą.“ Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, prof. Dalia Leinartė ir dokt. Irma Dirsytė analizavo XIX a. Vilniaus ir Kauno gubernijų šeimų ir namų ūkių tipus. Jų atlikta analizė atskleidė, kad lietuviškose gubernijose nedominavo nei branduolinės šeimos namų ūkiai, nei sudėtinės šeimos. Kokias dar išvadas padarė mokslininkės, skaitykite straipsnyje „Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?“
Remiantis Jungtinių tautų duomenimis pasaulio gyventojų skaičius 2022 metų lapkričio 15 d. pasiekė 8 mlrd. Prognozuojama, kad iki 2037 m. gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd.
Valstybės duomenų agentūra 2023-01-16 paskelbė informacinį pranešimą Demografijos tendencijos, kuriame apžvelgia Lietuvos demografinę situaciją. 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.
2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Visuomenėje vis diskutuojant apie šeimos apibrėžimą, ekspertai sako, kad dar 19 a. „tradicinė“ bažnytinė santuoka būdavo savavališkai išardoma, o kaimo bendruomenė tokias šeimas priimdavo, taip pat pažymima, kad sovietmečiu santuoka grįsta šeima tapo kolektyviniu inkaru, daliai žmonių užtikrinančiu saugumą.
Mūsų visuomenėje šeimos teisės ir laisvės yra politikų, nevyriausybinių organizacijų ir teisininkų diskusijų objektas, o šeimos samprata susiaurinama iki santuokos pagrindu atsirandančių šeimos santykių, teigia Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijos „Šeimos samprata ir šeimos santykių įvairovė nediskriminavimo kontekste“ organizatoriai. Šia tema diskutavo Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus vadovė prof. Aušra Maslauskaitė ir mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys.