Vykdomi ir vykdyti moksliniai tyrimai:
Socialiniai iššūkiai gerovės visuomenei technologinės ir demografinės kaitos kontekste
Programos vadovas: dr. Andrius Marcinkevičius
Laikotarpis: 2022–2026
Programos paskirtis:
Tirti technologinės ir demografinės kaitos keliamus iššūkius gerovės visuomenės plėtrai Lietuvoje, taip pat identifikuoti socialinės / ekonominės politikos priemones skatinančias gerovės visuomenės kūrimąsi. Spartūs technologiniai pokyčiai (skaitmenizacija, informacinės technologijos, socialinės medijos) transformuoja įvairias visuomenės gyvenimo sritis – darbą, laisvalaikį, vartojimą, gerovės politikų įgyvendinimą, valstybės valdymą ir brėžia naujas takoskyras tarp socialinių grupių, kuria naujas ir gilina įsisenėjusias nelygybes. Lygiagrečiai Lietuvos visuomenėje jau keletą dešimtmečių vykstanti depopuliacija, spartus visuomenės senėjimas yra didžiausi iššūkiai valstybės socialinei ir ekonominei raidai artimiausioje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Efektyvus šių iššūkių valdymas, tolimesnės technologinės pažangos ir gerovės visuomenės plėtros užtikrinimas priklauso nuo savalaikio problemų identifikavimo ir inovatyvių sprendimų paieškos bei taikymo įvairiose Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos srityse. Atsižvelgiant į Programos aktualumą, jos įgyvendinimo metu bus analizuojamos technologinės ir demografinės kaitos sąsajos su skurdo ir socialinės nelygybės, regionine ir būsto politika, socialinių paslaugų, darbo rinkos poreikiais, užimtumo kokybe, lygiomis galimybėmis ir socialine įtrauktimi, švietimu, o taip pat rengiamos rekomendacijos šioms problemoms spręsti.
Programos tikslas:
Tirti technologinės ir demografinės kaitos keliamus iššūkius gerovės visuomenės plėtrai Lietuvoje, taip pat identifikuoti socialinės / ekonominės politikos priemones, skatinančias gerovės visuomenės kūrimąsi.
Programos uždaviniai:
- Analizuoti demografinių procesų ir struktūrų pokyčius bei gyventojų politikos atsaką;
- Tirti lygių galimybių įgyvendinimo politikos poveikį socialinių grupių gerovei ir savijautai;
- Tirti teritorines nelygybes ir erdvinį neteisingumą sąlygojančius veiksnius ir jų mažinimo prielaidas;
- Tirti socialinės politikos tvarumo ir atnaujinimo poreikį žvelgiant per gyventojų socialinės apsaugos, pajamų ir turto nelygybės, socialinių paslaugų sistemos aprūpinimo žmogiškaisiais resursais, gyventojųnuostatų kaitos perspektyvas;
- Tirti darbo rinkos pokyčius ir užimtumo kokybę kintančioje aplinkoje.
Gyventojų surašymo duomenų apie romų padėtį Lietuvoje apdorojimo ir analizės paslaugos
Užsakomasis taikomasis tyrimas
Vykdytojas: Daumantas Stumbrys
Laikotarpis: 2022 10 27 – 2022 12 31
Šio tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos romų demografinę struktūrų analizę, remiantis 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymo (momentinės stebėsenos) duomenis. Tyrime nagrinėjama Lietuvos romų gyventojų struktūra pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietovę, savivaldybę, gimimo vietą, santuokinį statusą, ekonominį aktyvumą ir išsilavinimą. Pateikiama informacija apie romų gyvenimo sąlygas. Parengta ataskaita „Lietuvos romų socialinis demografinis portretas: ką atskleidžia 2021 metų gyventojų surašymas?“. Tyrimas atliktas pagal pirkimą organizuojančios organizacijos – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – pateiktą užduotį.
(Ne)tapti tėvu: Lietuvos vyrų prokreacinė elgsena ir bevaikystės patirtys
Projekto vadovas: dr. D. Stumbrys
Laikotarpis: 2022 07 01 – 2024 06 30
Nr. P-MIP-22-286, LMT, Mokslininkų grupių projektai, XI kvietimo II konkursas
Vykdytojai: dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vaida Tretjakova, dr. Lina Šumskaitė.
Pavadinimas EN kalba: (Not) to Become a Father: Lithuanian Men’s Procreative Behavior and Experiences of Childlessness
Santrauka:
Vyrų prokreacinės elgsenos ir bevaikystės patirčių temos itin retai patenka į sociologinių tyrimų lauką, tradiciškai sutelktą ties moterimis. Ši tendencija stebima tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimuose. Lietuvoje yra atlikti keli kokybiniai tyrimai vyrų prokreacinės elgsenos ir tėvystės tapatumo tema, tačiau šie tyrimai buvo nereprezentatyvūs ir skirti nagrinėti tik kelis siaurus šio tyrimų lauko aspektus. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse trūksta duomenų apie vyrų gimstamumą. Duomenys apie vyrų biologinių vaikų skaičių, vaikų gimimo seką ne visuomet registruojami, todėl laikomi netiksliais. Šio projekto tikslas – įvertinti vyrų prokreacinės elgsenos bruožus Lietuvoje, nustatyti ją lemiančius individualius, šeiminius ir socio-kultūrinius veiksnius ir atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Projektui bus naudojami a) Europos socialinio tyrimo 2018 m. viešai prieinami duomenys, leisiantys nustatyti gyventojų požiūrius į vaikų neturinčius vyrus; b) Kartų ir šeimų tyrimo 2019 m. reprezentatyvios apklausos duomenys, leisiantys nagrinėti viduriniosios kartos vyrų partnerystės ir vaikų susilaukimo įvykius, prokreacinius lūkesčius ir šeiminius lyčių vaidmenis; c) bei pirmą kartą Lietuvoje atliekamo kokybinio tyrimo apie vyrų bevaikystę duomenys, leisiantys atskleisti subjektyvias vyrų bevaikystės patirtis. Planuojami tyrimai svariai prisidės prie situacijos pažinimo Lietuvoje bei tarptautinės mokslinės diskusijos. Projekto rezultatai ypač svarbūs praktiniu aspektu – svarstant šeimos politikos klausimus, planuojant į vyrus orientuotas gimstamumo didinimo priemones.
Praeities šeimos: XIX a. Vidurio lietuvos namų ūkių ir šeimų istorinės demografijos tyrimas (FAMPAST)
Projekto vadovas: prof. Aušra Maslauskaitė
Laikotarpis: 2021 04 01 – 2024 03 01
NR. S-MIP-21-29
Pavadinimas EN kalba: Families of the Past: Historical Demography of the Lithuanian Households and Families in the Middle of the 19thcentury
Santrauka:
Projekto tikslas – remiantis 1847 m. inventorių duomenimis pirmą kartą lietuvių mokslinėje literatūroje atskleis namų ūkių ir šeimų demografinius, socioekonominius ypatumus, teritorinį pasiskirstymą taikant šiuolaikinius demografinės statistinės bei istorinės analizės metodus.
Istorinės šeimos demografijos tyrimų laukas Lietuvoje labai ribotas, todėl projektu pirmiausia siekiama užpildyti žinių apie šeimos ilgalaikę demografinę raidą spragą. Projekto rezultatai prisidės prie tarptautinės diskusijos apie šeimos istorinę praeitį Baltijos regione, šeimos mažėjimo, „branduolizacijos“ ir modernybės sąryšius.
Projekto empirinius pagrindus sudaro unikalūs istorinės demografijos šaltiniai – 1847 m. detalūs namų ūkių sąrašai, vadinamieji inventoriai, kaupti carinėje Rusijoje. Diponuojama duomenų bazė buvo sukurta tarptautinio projekto MOSAIC metu, tačiau iki šiol nėra sistemiškai nagrinėta. Joje sukaupti individualaus lygmens duomenys apie namų ūkių gyventojus, jų demografines, šeiminių statusų, turtinės padėties charakteristikas. Šiuolaikinių analizės metodų taikymas suteiks galimybę įvertinti namų ūkių kompozicines, demografines, ekonomines charakteristikas, taip pat nustatyti teritorinę namų ūkių ir šeimų dydžių/tipų įvairovę
Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė įtrauktis
Projekto vadovas: dr. Gražina Rapolienė
Laikotarpis: 2021-09-01 – 2023-11-30
(S-MIP-21-58) LMT Mokslininkų grupių projektai, X kvietimo II konkursas
Vykdytojai: dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė, Vaida Tretjakova
Pavadinimas EN kalba: Digital Inclusion of Older People
Santrauka:
Senstant tiek Europos, tiek pasaulio visuomenėms, vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai, kurios vienas sparčiai augančių segmentų – technologijų naudojimas. Vis daugiau viešojo gyvenimo sričių persikeliant į virtualią erdvę, o IT vartojimui tarp Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių, skirtingai nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse, išliekant ribotam, technologinis atsilikimas prisideda prie socialinės atskirties senatvėje gilėjimo. Jis dar labiau paaštrėjo pasaulinės COVID-19 pandemijos akivaizdoje: vyresnio amžiaus žmonės dėl priklausymo didesnės rizikos grupei ir griežtesnio fizinės distancijos laikymosi tapo dar labiau atskirti. Šio projekto tikslas – remiantis socialinės atskirties ir socialinių tinklų teorijomis, antrinių kiekybinių tyrimų ir originalių kiekybinio ir kokybinių tyrimų duomenimis, išsiaiškinti veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus žmones naudoti šiuolaikines technologijas (internetą, el. paštą, Skype’ą, išmaniųjų telefonų programas ir pan.) ir jų subjektyviai vertinamą poveikį. Mokslinės literatūros apžvalgos bei tarptautinių “Europos socialinio” (European Social Survey), “Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją” (Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) tyrimų duomenų pagrindu ketiname išanalizuoti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninės įtraukties Lietuvoje veiksnius. Kokybinių interviu pagrindu numatome ištirti technologijas naudojančių vyresnio amžiaus žmonių paskatas ir kliūtis, juos paskatinusių žmonių patirtį, technologijų vaidmenį palaikant ir plečiant socialinius tinklus, stiprinant socialinę įtrauktį, taip pat atskleisti subjektyvias technologinės atskirties priežastis ir galimybes pritaikyti gerąją patirtį. Tyrimo rezultatai bus naudingi socialinės politikos formuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, mažinant tiek skaitmeninę, tiek socialinę vyresnio amžiaus žmonių atskirtį.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovės konstravimas: įgalinimo politika, stebėsenos rodikliai ir vyresnio amžiaus žmonių balsas
Projekto vadovas: dr. Jolanta Aidukaitė
Laikotarpis: 2017 – 2021
Vykdytojai – Inga Blažienė, Sarmitė Mikulionienė
Pavadinimas EN kalba: Constructing the Well-being of Older People: Empowerment Policy, Monitoring Indicators and the Voice of Older People
Finansavimo šaltinis ir priemonė: projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ lėšomis. Projekto Nr. DOTSUT-254; 09.3.3-LMT-K-712-01-0063.
Visuomenėje vis didėja vyresnio amžiaus (50+) žmonių proporcija, tačiau iki šiol jie nesulaukia pakankamo dėmesio, kai vertinama šalies gyventojų gerovė, svarstomos jos stiprinimo priemonės ir veiksmų pagrindimui renkami atitinkami empiriniai duomenys. Gyventojų demografinis senėjimas kelia iššūkius ne tik gerovės valstybės sistemų fiskaliniam stabilumui, bet ir efektyviam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime. Tad tampa aktualu išryškinti ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį užtikrinant gerovės valstybės tvarumą. Siekiant tobulinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, projekto tikslas yra teoriškai ir empiriškai ištirti, kai p politikų, praktikų ir individų lygmeniu konstruojama vyresnio amžiaus žmonių gerovės politika šiuolaikinėje visuomenėje, įvertinti esamą vyresnio amžiaus žmonių gerovės būklę ir pasiūlyti inovatyvius gerovės stebėsenos rodiklius.
Siekiant pagrindinio tikslo įgyvendinami šie uždaviniai:
1.Gerovės valstybės raidos ir demografinės kaitos (gyventojų senėjimo)sąsajų teorinis pagrindimas;gerovės valstybės modelių ir politikos priemonių analizė ir įvertinimas tiriamose šalyse išskiriant priemones, orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinių rizikų mažinimą ir jų įgalinimą apibrėžtose gyvenimo srityse.
2. Esamų vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių kritinis įvertinimas ir šiai dienai menkiau išplėtotų rodiklių konceptualus pagrindimas bei metodologinis aprobavimas, atitinkantis tarptautinius standartus.
Planuojama, jog tyrimas atskleis įvairių tipų gerovės valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Suomija) politikos veiksmingumą mažinant vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą bei didinant jų visavertį įsitraukimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Tyrimas pasiūlys esamos vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečius įtrauktinus rodiklius. Projektas prisidės prie mokslininkų, politikos formuotojų ir įgyvendintojų bendradarbiavimo stiprinimo.
Vienatvė: patyrimas, veiksniai ir Iššūkiai socialinei sanglaudai
Projekto vadovas: dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė
Laikotarpis: 2020 – 2022
Vykdytojai: dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Gražina Rapolienė, Vaida Tretjakova, dr. Joana Butėnaitė-Svitkievicz.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa, projekto Nr. S-LIP-20-23.
Pavadinimas EN kalba: Loneliness: Experiences, Factors and Challenges for Social Cohesion
Vienatvė – nemaloni patirtis dėl trokštamų ir turimų socialinių santykių skaičiaus ir kokybės neatitikimo – viešajame diskurse vis dažniau pavadinama šiuolaikinės visuomenės epidemija. Jos poveikis individams ir visuomenės raidai yra milžiniškas. Tyrimais nustatyta, kad vienatvė reikšmingai veikia fizinę ir psichinę individo sveikatą, didina mirtingumą ir turi kitų socialinių kaštų, pvz., didėjančios išlaidos sveikatos priežiūrai ir apgyvendinimui slaugos namuose. Kaip socialinės atskirties pasekmė vienatvė dažniau siejama su vyresnio amžiaus gyventojais, tačiau daugėja tyrimų, rodančių, kad vienatvė paliečia ir jaunesnius, pavyzdžiui, pokomunistinėse šalyse net labiau nei vyresnius Vakarų Europos šalių gyventojus, o ypatingai vienatvės riziką patiria vieni gyvenantys žmonės. Lietuva pagal vienatvės rodiklius yra pirmoje vietoje tarp ES šalių.
Šio projekto tikslas – išanalizuoti jauno ir vidutinio amžiaus žmonių vienatvės mastus, veiksnius ir patirtis. Remiantis EST ir nacionalinio reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, sieksime įvertinti vienatvės raišką ir jos veiksnius Lietuvoje, kokybinio tyrimo pagrindu analizuosime vienatvės sampratą ir patirtis jauno ir vidutinio amžiaus žmonių grupėje bei tirsime jiems iškylančius socialinės integracijos iššūkius. Atliktų tyrimų rezultatų pagrindu parengsime rekomendacijas socialinei politikai.
Gyvenamųjų patalpų tobulinimas: išmani buveinė vyresnio amžiaus žmonėms
Projekto vadovas: dr. Francisco José Melero.
Projekto vykdymo trukmė: 2017-10-24 – 2022-04-23.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Europos Sąjunga, Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje (The European Cooperation in Science and Technology – COST), CA16226.
Sociologijos instituto mokslininkės projekte: dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Jolita Junevičienė, Anastasyia Jurkevits.
Pavadinimas EN kalba: Indoor Living Space Improvement: Smart Habitat for the Elderly (Sheld-on).
Iki 2050 m. 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius ES padidės 70 proc., o vyresnių nei 80 metų – 170 proc. Tai padidins sveikatos priežiūros poreikį ir išlaidas. IKT (informacinių ir komunikacinių technologijų) sprendimų integravimas į buveines ir patobulintas pastatų dizainas leis mums gyventi namuose ir išlikti aktyviems bei produktyviems ilgiau, nepaisant pažintinių ar fizinių sutrikimų.
Norint pagerinti prieinamumą, funkcionalumą ir saugą namuose, darbe ir apskritai visuomenėje, svarbu integruotų sprendimų, aprėpiančių IKT, ergonomiką, sveikatos (psichinės ir fizinės) priežiūrą, sociologines žinias bei pastatų ir bendruomenės viešųjų erdvių dizainą, kūrimui taikyti tarpdisciplininę prieigą.
Baldų sektorius atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį. Tai ne tik svarbi Europos ekonomikos dalis, jis gali žymiai pagerinti pastato aplinkos prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms integruojant IKT sprendimus, ergonomišką dizainą ir visapusiškiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių sveikatos poreikius.
Projektą sudarė mokslo ir technologijų tinklas, kuriame atitinkami akademinių, mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių veikėjai naudojo tinklų kūrimo priemones ir veiklas siekdami a) spręsti senstančios visuomenės problemas, su kuriomis susiduria Europa, padėti sumažinti mokslinių tyrimų, taikymo ir diegimo (research-development-implementation – RDI) pastangų dubliavimą; b) užtikrini, kad į sprendimų kūrimą būtų įtraukiamas platesnis ekspertų ratas; c) padėti tobulinti įvairių mokslininkų grupių pastangas.
Šio projekto – SHELD-ON tikslas – skatinti keitimąsi žiniomis ir plėtoti bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę, susijusį su daugiafunkcinių aplinkų patalpose projektavimu ir plėtra, siekiant, kad jos atitiktų Europos senstančios visuomenės poreikius ir užtikrintų sveiką ir saugų senėjimą.
Rezultatai. Parengta SHELD-ON Baltoji knyga, paskelbti mokslo straipsniai, knygos, konferencijų pranešimų santraukų knygos, ataskaita „State of the Art Report for Smart Habitat for Older Persons”, surengtos mokslinės konferencijos ir seminarai. Sukurtas viešai prieinamas projekto tinkalapis.
Socialinis poveikis. SHELD-ON projekto socialinį poveikį sąlygiškai galima suskirstyti į tiesioginį ir ilgalaikį. Pirmajai grupei priskiriami šie pokyčiai:
– Naujų pramonės vertės grandinių konceptualaus pagrindo apibrėžimas.
– Didesnė naujovių iš baldų sektoriaus pasiūla, atitinkanti vartotojų paklausą, darbo vietas ir pajamas, didinant sektorių, dalyvaujančių šioje naujoje pramonės vertės grandinėje, konkurencingumą ir inovatyvumą.
– Padidėjęs viešojo finansavimo efektyvumas vengiant MTEP projektų dublių atsiradimą.
– Mažųjų ir tradicinių pramonės šakų dalyvavimo mokslinių tyrimų ir technologinėse iniciatyvose skatinimas ir dalijimasis žiniomis tarp pramonės ir mokslo partnerių, didinant jų inovacinius pajėgumus ir tarptautinių tinklų kūrimą bei bendradarbiavimą.
– Nustatyti vyresnio amžiaus žmonių fiziniai ir psichologiniai poreikiai užtikrinantys orų senėjimą namuose, bendruomenėje ir darbe.
– Patobulintos baldų gamybos pramonės žinios apie pagalbines technologijas ir jų pritaikymą, atveriančios galimybes kurti naujus produktus su naujomis funkcijomis.
Ilgalaikis socialinis poveikis siejamas su: 1) Projekto indėliu į pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos strategiją „Europa 2020“, skatinant naujus sektorius, pvz., IKT ir tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, baldų ir susijusių sektorių, kurie sudaro 3,2 % viso ES užimtumo; 2) žmonių, patiriančių socialinę atskirtį arba kuriems gresia jos pavojus, skaičiaus mažinimas; 3) pilnesnė ir platesnė prieiga prie mokslinių publikacijų ir SHELDON teikiamų duomenų padeda paspartinti inovacijas (greitesnis patekimas į rinką = spartesnis augimas); įtraukti piliečius ir visuomenę (didesnis mokslo proceso skaidrumas) ir pagerinti pramonės ekonominius rezultatus bei stiprinti jos gebėjimą konkuruoti žiniomis.
Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: tendencijos, profiliai ir Iššūkiai kartų integracijai
Projekto vadovas: dr. Sarmitė Mikulionienė.
Laikotarpis: 2017 – 2018
Vykdytojai: dr. Gražina Rapolienė, dr. Natalija Valavičienė, dr. Margarita Gedvilaitė Kordušienė.
Finansavimo šaltinis ir priemonė: Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“, projekto Nr. GER-001/2017.
Pavadinimas EN kalba: Elderly Living Alone: Trends, Profiles and Challenges for Intergeneration Integration
Tyrimo projektu siekiama atskleisti Lietuvos vienų gyvenančių vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresnių) asmenų grupės demografinės tendencijas, jų socialinės įtraukties lygį, kasdienio gyvenimo praktikas, jų gyvenimo kelyje iškylančias rizikas tapti socialiai atskirtiems, izoliuotiems ir vienišiems. Tai daugiadisciplininis tyrimas (integruojantis demografijos, sociologijos, socialinės gerontologijos ir socialinės politikos žinias ir metodologines prieigas), turintis dvejopą paskirtį: sukurti naujų mokslinių žinių apie vienus gyvenančius 60 m. ir vyresnius asmenis Lietuvoje ir siūlyti moksliškai pagrįstus viešosios politikos sprendimus, mažinančius jų socialinę atskirtį.
Rezultatai. Paskelbta monografija „Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis“ (Mikulionienė, Rapolienė, Valavičienė, 2018), socialinės politikos trumpraštis, mokslo straipsniai, žodiniai pranešimai konferencijose, konferencijų pranešimų santraukos, surengtas nacionalinis mokslinis-praktinis seminaras. Sukurta veiklos įvertinimo metodika subjektams, siekiantiems vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo. Sukurti šie empirinių duomenų rinkiniai: 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo 60 metų ir vyresnių gyventojų reprezentatyvi mikroimtis (N=2557); sociologinės 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausos (N=1009) duomenys; kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotų interviu (N=27) medžiaga.
Mikulionienė S., Rapolienė G., Valavičienė N. 2018. Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis. Monografija. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Vilnius: Baltoprint. http://www.lstc.lt/p_leidiniai.php
Rapolienė, G., Mikulionienė, S., Gedvilaitė-Kordušienė, M. ir Jurkevits, A. (2018) Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 16, p. 70-82. doi: 10.15388/STEPP.2018.16.11441. http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/view/1014
С. Микуленене, А. Юркевич, Г. Раполене (2019). „Потребность в общении и poль эйджизма в eе реализации: качественное исследование пожилых людей“. Успехи геронтологии, 2019. Т. 32. № 1–2. С. 273–281. http://www.gersociety.ru/netcat_files/userfiles/10/AG_2019-32-01-02.pdf
Socialinis poveikis.
Projekto naudos gavėjams – praktikams tiesiogiai dirbantiems su vyresnio amžiaus žmonėmis, ir plačiajai visuomenei (ypač pagyvenusiems žmonėms ir jų artimiesiems, globėjams), švietimo institucijoms, rengiančioms atitinkamus specialistus, mokslininkams, nevyriausybinėms organizacijoms siekiančioms mažinti vyresnio amžiaus žmonių atskirtį, ministerijoms, politikos formuotojams ir vietos bendruomenių aktyvistams projekto rezultatai svarbūs tuo, kad:
1) buvo teoriškai pagrįsta vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties ir jos dėmenų koncepcija; 2) buvo apibūdintos demografines gyventojų senėjimo tendencijos ir išanalizuoti Lietuvos vienų gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodikliai nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste taikant socialinės atskirties teorinę perspektyvą; 3) buvo atskleisti vienų gyvenančių 60 + Lietuvos gyventojų socialinės įtraukties-atskirties subjektyvios patirties pavyzdžiai; 4) buvo sudaryta subjektų (vyresnio amžiaus žmonių dienos centrams, globos namams, bendruomenės centrams ir pan.), siekiančių vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo, veiklos įvertinimo metodika ir viešosios politikos pasiūlymai susijusioms valstybės įstaigoms ir NVO.