Autorius: admin

Ką apie šeimų gyvenimą pasako statistika – ir ko skaičiai neatskleidžia?

DELFI TV laidoje „Delfi diena“ apie Lietuvoje vykdomą Gimstamumo ir šeimos tyrimą kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė dr. Aušra Maslauskaitė ir Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič.

A. Maslauskaitė paaiškino, kuo išskirtinis šis ilgalaikis ir tarptautinis tyrimas. Pakartotinai apklausiant tuos pačius žmones bus galima stebėti, kaip keičiasi jų gyvenimas, santykiai, šeimos kūrimo planai ir sprendimai susilaukti vaikų, o Lietuvos situaciją palyginti su kitomis šalimis.

Lietuvoje pradedamas vykdyti Gimstamumo ir šeimos tyrimas, padėsiantis geriau suprasti šeimos kūrimo, gimstamumo ir gyventojų kaitos procesus bei juos lemiančius veiksnius.

LRT RADIJO laidoje „10–12“ apie Lietuvoje vykstantį Gimstamumo ir šeimos tyrimą kalbėjosi VDU profesorė, sociologė dr. Aušra Maslauskaitė ir STRATA atstovė dr. Vaida Jankauskaitė.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkas dr. Vytenis Juozas Deimantas, išrinktas į European Sociological Association (ESA) tyrimų tinklo RN13 vykdomąją valdybą.
Rugpjūčio pabaigoje Varšuvoje vykusioje 17-ojoje Europos sociologų asociacijos konferencijoje „Strengthening Democracies: Social Action, Solidarity, and Sustainable Futures“ dalyvavo gausi Centro Sociologijos instituto tyrėjų komanda. Konferencijoje, subūrusioje beveik 4000 tyrėjų ir socialinių mokslų atstovų iš 63 pasaulio šalių, Centro mokslininkai pristatė savo tyrimų rezultatus, dalijosi įžvalgomis ir įsitraukė į tarptautines diskusijas aktualiais visuomenės raidos klausimais.

2026 m. rugpjūčio 12 d. LRT naujienų portale publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininko dr. Vytenio Juozo Deimanto komentaras „Vaikų nenusipirksi: kodėl neužtenka gimstamumo skatinimo“, kuriame aptariami Lietuvos demografinės politikos iššūkiai ir galimos jos tobulinimo kryptys.

Komentuodamas mažėjančius gimstamumo rodiklius, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad vien finansinėmis paskatomis pasiekti didelį ir ilgalaikį gimstamumo pokytį yra sudėtinga. Todėl, jo teigimu, demografinės politikos tikslai turėtų būti formuluojami plačiau, daugiau dėmesio skiriant demografiniam atsparumui – valstybės gebėjimui numatyti demografinius pokyčius, prie jų prisitaikyti ir užtikrinti ekonomikos bei viešųjų paslaugų veikimą kintant gyventojų skaičiui ir amžiaus struktūrai.

Liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo įteikti valstybės apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Iškilmingos ceremonijos metu vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Šis apdovanojimas mokslininkei skirtas už socialinės gerontologijos mokslinių tyrimų plėtotę ir jų sklaidą. Dr. Sarmitės Mikulionienės ilgametė akademinė veikla reikšmingai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių, senėjimo procesų ir socialinės politikos problematikos tyrimų Lietuvoje stiprinimo.

2026 m. balandžio 27 d. LSMC Sociologijos instituto doktorantė Irma Dirsytė apgynė sociologijos mokslo krypties disertaciją „Šeimos demografiniai procesai ir socialinė klasė Lietuvoje: 1970–1984 m. gimimo kohortos analizė“. Disertacijos mokslinė vadovė – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Maslauskaitė.
Disertacijoje analizuojami šeimos demografiniai procesai ir jų ryšys su socialine klase Lietuvoje, remiantis 1970–1984 m. gimimo kohortos duomenimis. Tyrimas grindžiamas Pierre’o Bourdieu socialinės klasės samprata, pabrėžiančia ekonominio ir kultūrinio kapitalo reikšmę individų padėčiai socialinėje erdvėje. Disertacijoje sistemingai nagrinėjama, kaip socialinė klasė pasireiškia gyvenimo būdo, vertybinių nuostatų ir šeiminio elgesio trajektorijose. Empirinėje dalyje rekonstruojama Lietuvos socialinė struktūra, naudojant tiek struktūrinius (pajamų, išsilavinimo, užimtumo), tiek simbolinius (gyvenimo būdo, vertybių) rodiklius.

Knygoje pristatomi įvairių Europos šalių mokslininkų (-ių) tyrimai apie darbo rinkos transformacijas, susijusias su dviem svarbiais procesais – visuomenės senėjimu ir darbo skaitmenizacija. Šiuolaikinėse visuomenėse vienu metu vyksta du esminiai procesai: sparčiai plinta skaitmeninės technologijos ir didėja vyresnio amžiaus darbuotojų dalis darbo rinkoje. Šių procesų sąveika kuria tiek naujas galimybes, tiek rizikas – nuo lankstesnių darbo formų iki didėjančios skaitmeninės nelygybės. Leidinys prisideda prie geresnio šių procesų supratimo ir suteikia empirinių įžvalgų, svarbių tiek mokslininkams, tiek viešosios politikos formuotojams.