Autorius: admin

Birželio 5 d. Lietuvos mokslo taryboje vyko renginys „EST, GGP, SHARE, MIP – ar tai ir liks tik burtažodžiai? Nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų įveiklinimas politiniuose sprendimuose“, kurio metu aptarta, kaip ilgalaikių socialinių tyrimų duomenys gali būti panaudoti viešosios politikos formavimui.
Renginyje šalia Europos socialinio tyrimo (EST) ir Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) infrastruktūrų buvo pristatytas ir Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GŠT). Pranešimą apie GŠT, kuris Lietuvoje įgyvendinamas kaip Kartų ir lyčių programa (GGP), skaitė LSMC mokslininkė prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Ji pabrėžė šios infrastruktūros svarbą analizuojant ilgalaikius demografinius pokyčius, šeimos struktūrų transformacijas ir jų sąsajas su viešąja politika.

Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas yra tarptautinio projekto „Vyresnius suaugusiuosius įtraukianti prieiga (PAAR-Net)“ narys. PAAR-Net – tarptautinis mokslinių tyrimų tinklas. Šį tinklą remia COST veikla (CA22167), kurią koordinuoja Krokuvos Jogailos universitetas (Lenkijoje).
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas yra tarptautinio projekto „Vyresnius suaugusiuosius įtraukianti prieiga (PAAR-Net)“ narys. PAAR-Net – tarptautinis mokslinių tyrimų tinklas. Šį tinklą remia COST veikla (CA22167), kurią koordinuoja Krokuvos Jogailos universitetas (Lenkijoje).

PAAR-Net kviečia permąstyti, kaip vyresnio amžiaus suaugusieji įtraukiami į tyrimus, politikos formavimą ir praktiką. Vykdomas projektas skatina įtraukų, bendradarbiavimu grįstą ir į žmones orientuotą mokslą.

Dr. Vytenis Juozas Deimantas pradėjo eiti SHARE BERLIN instituto (SBI) infrastruktūros projektų vadovo pareigas. Mokslininkas prisidės prie LSMC Sociologijos instituto dalyvavimo tarptautiniame SHARE (Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe) tyrime plėtotės.
2024 m. Lietuvos socialinių mokslų centras kartu su Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir KTU Kauno technologijos universitetu yra tapęs nacionalinio ir tarptautinio SHARE konsorciumų nariais bei šiuo metu aktyviai prisideda prie tyrimo vystymo Lietuvoje.

2025 m. kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje instituto mokslininkė dr. Gražina Rapolienė ir podoktorantūros stažuotoja dr. Jūratė Charenkova prisidėjo prie renginių apie vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį organizavimo. Mokslininkės kartu su partneriais organizavo žinių dalijimosi renginį ir mokymus jauniesiems tyrėjams.
Mykolo Romerio universitete įvyko žinių dalijimosi renginys “Collaboration in Practice: Technology and Innovation Research Beyond Boundaries” (liet „Bendradarbiavimas praktikoje: technologijų ir inovacijų tyrimai be ribų“) ir mokymai jauniesiems tyrėjams tema “Participatory Co-creation Methods” (liet. „Dalyvaujamojo bendrakūrimo metodai“).

2025 m. kovo 27 d. instituto mokslininkė dr. Sarmitė Mikulionienė dalyvavo 10-oje tarptautinėje daugiadisciplininėje mokslo konferencijoje “Society. Health. Welfare.” (liet. „Visuomenė. Sveikata. Gerovė.“). Konferencija vyko kovo 26-28 d. Rygos Stradinio universitete Latvijoje. Renginyje dr. Sarmitė Mikulionienė skaitė pranešimą “Employees’ Perceived Risks of Digitalization in the Workplace” (liet. „Darbuotojų suvokiamos skaitmeninimo rizikos darbo vietoje“). Jį parengė kartu su bendraautore dr. Sandra Krutuliene.

Pranešime dr. S. Mikulionienė pabrėžė, kad technostresas yra svarbi problema, su kuria susiduria apie 90% darbuotojų, nepaisant to, ar jie patys naudoja, ar nenaudoja skaitmenines technologijas darbe. Tačiau organizacijoms dažnai nepavyksta veiksmingai sumažinti darbuotojų technostresą. Tyrime pabrėžiama sociologinė technostreso dimensija, nagrinėjant tokius veiksnius kaip šalies skaitmeninio išsivystymo lygis, pramonės sektorius, darbuotojų žmogiškasis kapitalas ir darbo sąlygos.

LSMC SI Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus mokslininkės ir publikavo straipsnį vyrų bevaikystės tematika tarptautiniame moksliniame žurnale NORMA.
Straipsnyje nagrinėjama, kaip vyresnio amžiaus vyrai Lietuvoje vertina savo galimybes tapti tėvais. Tyrimas atskleidžia, kad apie 50-uosius gyvenimo metus vyrai pradeda aktyviau svarstyti tiek biologines, tiek socialines tėvystės ribas. Tyrimo metu išryškėjo, kad vyrų sprendimus lemia ne tik sveikata, finansinis stabilumas ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra, bet ir visuomenės lūkesčiai. Pavyzdžiui, lūkestis, kad tėvo amžius neturėtų būti artimas senelio amžiui. Straipsnio autorės pabrėžia, kad vėlyva tėvystė dažniausiai suvokiama kaip atsakingas ir sąmoningas pasirinkimas, pagrįstas įsipareigojimu užtikrinti vaiko gerovę iki pilnametystės. Tyrimas prisideda prie platesnių mokslinių diskusijų apie vyrų tėvystės dinamiką bei lyčių vaidmenų kaitą šiuolaikinėje visuomenėje.

2025 m. sausio 30 d. Valstybinė duomenų agentūra surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatyti pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai šalies rodikliai.
Spaudos konferencijos metu buvo apžvelgti svarbiausi praėjusių metų rodikliai: bendrasisi visaud produktas, demografinės tendencijos, užsienio prekybos situacija, pramonės ir paslaugų sektoriaus dinamika, darbo užmokesčio, užimtumo ir nedarbo rodikliai.