Gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Baltarusijos tėvų asociacijos Lietuvoje susitikimas su vicemere Vytautu Mitalu ir Švietimo komiteto pirmininku Vytautu Vaitiekūnu. Susitikime taip pat dalyvavo Sociologijos instituto projekto „Making Migration Policy More Family-Oriented: The Case of Belarusian Migration to Lithuania“ tyrėja Natallia Shcherbina.
Įgyvendinamo projekto įvertintas šeimų migracijos mastas, išanalizuota Europos ir Lietuvos migracijos bei integracijos politika, surinkta reikšminga empirinių duomenų bazė: 21 pusiau struktūruotas interviu su migrantų šeimų nariais, trys fokus grupės ir šeši ekspertų interviu su valstybinių institucijų bei NVO atstovais. Remiantis šiais duomenimis, parengti ir žurnalams pateikti du akademiniai straipsniai – vienas apie Baltarusijos šeimų migracijos masto vertinimo metodikas, kitas apie neapibrėžtumo šaltinius ir jų poveikį migrantų šeimoms.
Tyrimas padėjo atskleisti „šeiminį“ Baltarusijos migracijos pobūdį, priešingą plačiai paplitusiai nuomonei, kad dauguma baltarusių į Lietuvą atvyko tik dėl darbo. Tai iš esmės pakeičia migracijos politikos akcentus – nuo darbo rinkos reguliavimo prie teisinio neapibrėžtumo mažinimo ir integracijos stiprinimo.
Baltarusijos tėvų asociacijos Lietuvoje, įsteigtos 2025 m. ir vienijančios kelias dešimtis šalyje gyvenančių bei vaikus auginančių baltarusių šeimų, vienas iš tikslų – padėti tėvams ir vaikams integruotis į Lietuvos visuomenę neprarandant tautinės tapatybės. Vasarą Asociacija atliko daugiau nei 90 Baltarusijos šeimų apklausą, siekdama nustatyti pagrindinius integracijos iššūkius, ypač švietimo srityje. Apklausos rezultatai parodė, kad šeimos siekia išmokti lietuvių kalbą ir integruotis į Lietuvos visuomenę, tačiau kartu itin svarbu laiko išsaugoti tautinę tapatybę – baltarusių kalbą, kultūrą ir istoriją.
Galimybės sistemingai mokytis gimtosios kalbos ribotos: vienintelis baltarusiškas vaikų darželis buvo uždarytas, o vienintelė baltarusiška gimnazija yra perpildyta – per pastaruosius penkerius metus mokinių skaičius išaugo 70 %, tačiau plėtros resursų neatsirado. Dėl to daugelis vaikų priversti lankyti rusiškus darželius ir mokyklas, kas didina „rusifikacijos“ riziką ir neatitinka tėvų lūkesčių, orientuotų į baltarusiškai-lietuvišką integracijos modelį. Lietuvos mokyklose taip pat trūksta migrantų vaikams teikiamos paramos – stokojama korepetitorių ir išsamių adaptacijos programų.
Panašias išvadas atskleidžia ir projekto metu atliekamo tyrimo empiriniai duomenys. Susitikimo metu Natallia Shcherbina pabrėžė baltarusių tėvų orientaciją į dvikultį integracijos modelį, ribotas galimybes mokytis gimtosios baltarusių kalbos bei aktualią adaptacijos programų mokyklose stokos problemą. Ji taip pat atkreipė dėmesį į migrantų vaikams kylantį sunkumą mokytis lietuvių kalbos, nes ji mokoma kaip gimtoji, o ne kaip užsienio kalba.
Natalija akcentavo, kad tėvai aiškiai supranta pranašumus, kuriuos suteikia vaikų lankymas lietuviškų darželių integracijos perspektyvoje. Tai patvirtina ir Asociacijos apklausa – tėvų, besirenkančių lietuviškus darželius, dalis yra didesnė nei besirenkančių lietuviškas mokyklas. Tačiau dalis tėvų renkasi rusiškus darželius ar grupes ne tik dėl kalbos barjero, bet ir tam, kad sumažintų vaikų ir savo pačių psichologinį emigracijos stresą. Nors „idealus“ priešmokyklinės integracijos modelis yra ugdymas lietuvių kalba, praktikoje baltarusiškų alternatyvų trūkumas palieka rusiškas įstaigas kaip vienintelę prieinamą galimybę. Jei egzistuotų sisteminės vaikų ir tėvų adaptacijos į naują kalbinę aplinką praktikos, poreikis priešmokykliniam ugdymui lietuvių kalba galėtų būti dar didesnis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai išreiškė pasirengimą toliau bendradarbiauti švietimo ir integracijos klausimais, pabrėžė susidomėjimą atliekamų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis ir patvirtino siekį plėtoti dialogą su ekspertų bendruomene bei migrantų šeimų interesams atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis.
Projektas „Making migration policy more family-oriented: The case of Belarusian migration to Lithuania” finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinant EU4Belarus – Support for Advanced Learning and Training (EUSALT II) programą (NDICI-GEO-NEAR/2022/434-092-0067).
Asociatyvi nuotrauką iš atviros prieigos šaltinių.