2026 m. balandžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko konferencija „Duomenimis grįsti sprendimai gimstamumo ir šeimų ateičiai“, kurios metu pristatytas Lietuvoje pradedamas įgyvendinti tarptautinis Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT). Renginys subūrė mokslininkus, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskusijai apie šeimos kaitą Lietuvoje ir sprendimus, paremtus moksliniais duomenimis.
Konferencijoje akcentuota, kad šeimos Lietuvoje keičiasi – kinta partnerystės formos, vaikų susilaukimo laikas, lyčių vaidmenys ir kartų santykiai. Šie pokyčiai kelia esminius klausimus: kas šiandien lemia sprendimą susilaukti vaikų, kokie socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai formuoja šeimos gyvenimą ir kaip valstybė gali į tai reaguoti tikslingai bei pagrįstai.
Renginio metu pristatytas vienas svarbiausių ilgalaikių socialinių tyrimų Lietuvoje, vykdomas kaip tarptautinės Kartų ir lyčių programos (Generations and Gender Programme, GGP), įtrauktos į ESFRI kelrodį, dalis.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei ekspertai. Ypatingas dėmesys skirtas gimstamumo mažėjimo priežasčių analizei. Akad. prof. dr. Aušra Maslauskaitė savo pranešime akcentavo, kad gimstamumo procesai negali būti suprasti vien tik per statistinius rodiklius – būtina analizuoti žmonių gyvenimo trajektorijas, santykius ir sprendimų kontekstą. Tarptautinės GGP infrastruktūros kontekstą ir veikimą pristatė dr. Yuri Pettinicchi (Nyderlandų demografinių tyrimų institutas), o GGP mokslinį ir socialinį poveikį aptarė prof. dr. Monika Mynarska (Varšuvos aukštoji ekonomikos mokykla).
Lietuvos tyrėjai pristatė GGP LT įgyvendinimo modelį ir jo reikšmę šalies politikai. Dr. Dovilė Galdauskaitė (VDU), dr. Vytenis Juozas Deimantas (LSMC) ir Inga Daunaravičienė (VDA) aptarė tyrimo įgyvendinimo etapus bei ypatumus. Dr. Vaida Jankauskaitė ir dr. Adelė Vaiginytė (STRATA) pristatė, kaip surinkti duomenys bus naudojami viešosios politikos sprendimams.
Gimstamumo ir šeimos tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, partnerystes, vaikų susilaukimą ir auginimą, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. Duomenų rinkimas Lietuvoje prasidės 2026 m. trečiąjį ketvirtį, o antroji tyrimo banga planuojama 2029 m.
Tyrimą vykdo mokslo ir viešojo sektoriaus institucijų konsorciumas: Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) ir Valstybės duomenų agentūra.
Finansavimą tikslinės Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklos plano 2025-2029 m. įgyvendinimui skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MTI-25-4
Fotografė Virginija Valuckienė