Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, dr. Vytenis Juozas Deimantas ir dr. Rūta Ubarevičienė 2026 m. kovo 24 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seima vykusioje diskusijoje „Kaip auginti Lietuvą: demografijos iššūkiai ir sprendimai“. Dr. Aušra Maslauskaitė pristatė pranešimą „Gimstamumo demografija“, kuriame apžvelgė gyventojų skaičiaus kaitą, gimstamumą ir kitus demografinius procesus atspindinčius rodiklius. Taip pat mokslininkė išskyrė demografijos mokslinių tyrimų panaudojimo svarbą sprendimų priėmimo procese. Dr. Vytenis Juozas Deimantas skaitė pranešimą „Lietuva besitraukiančioje Europoje: ilgalaikiai iššūkiai atsparumui“. Jame mokslininkas apžvelgė ilgalaikes demografines tendencijas Europoje, akcentuodamas Lietuvos situaciją. Pranešime mokslininkas aptarė tendencijų įtaką valstybės atsparumui. Dr. Rūta Ubarevičienė pranešime „Demografija ir geografija“ atkreipė dėmesį į teritorinę dimensiją vykstančių demografinių procesų kontekste. R. Ubarevičienė pabrėžė Lietuvos ryškius regioninius skirtumus ir jų sąsajas su demografiniais procesais.
2026 m. kovo 17 d. demografijos ir šeimos tyrimų skyriaus mokslininkės dr. Jolanta Aidukaitė, dr. Kristina Senkuvienė bei regionų ir miestų tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Rūta Ubarevičienė Lietuvos mokslų akademijoje suorganizavo projekto „Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje“ (Nr. MIP-23-37) rezultatų pristatymo baigiamąjį renginį. Projekto vykdytojos kartu su kitais renginio dalyviais diskutavo apie Lietuvos būsto politikos ir būsto sektoriaus problemas ES valstybių kontekste, aptarė gyventojų pasitenkinimą būstu bei jų būsto poreikius.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkė prof. dr. Aušra Maslauskaitė dalyvavo LRT laidoje, kurioje buvo diskutuojama apie šeimos sampratos pokyčius ir šiandien vykstančias diskusijas apie individualizmą. Laidoje sociologė akcentavo istorinę perspektyvą, primindama, kad įvairiais laikotarpiais dalis žmonių šeimos nesukurdavo, todėl šeimos modelių įvairovė nėra naujas reiškinys, o socialinių ir ekonominių sąlygų kaita nuolat formavo skirtingas gyvenimo trajektorijas.
Lietuvos socialinių mokslų centro Demografinių tyrimų ir studijų tyrėja, profesorė dr. Aušra Maslauskaitė dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurioje aptarti Lietuvos demografinės raidos iššūkiai, mažėjančio gimstamumo tendencijos ir galimi jų aiškinimai. Diskusijoje pabrėžta, kad naujausi duomenys rodo reikšmingą gimstamumo mažėjimą – kasmet gimstančių vaikų skaičius mažėja, o bendrasis gimstamumo rodiklis pasiekė istoriškai žemą lygį. Tačiau, pasak profesorės, demografiniai procesai yra kompleksiniai ir negali būti aiškinami vien tik individualių sprendimų ar vienos politikos priemonės poveikiu. Gimstamumo pokyčiams įtaką daro struktūriniai veiksniai – partnerystės formų kaita, darbo ir šeimos derinimo galimybės, ekonominis saugumas, lyčių vaidmenų transformacijos bei švietimo ir socialinės struktūros pokyčiai.
Sociologijos instituto tyrėjas Vytenis Juozas Deimantas dalyvavo aktualijų laidoje „Alfa taškas“, kur aptarė Lietuvos ir kitų išsivysčiusių šalių demografines tendencijas. Mokslininkas komentavo demografinės duobės reiškinį, pažymėdamas, kad vienas pagrindinių šių dienų iššūkių yra vis mažėjantis gimstamumas, su kuriuo tenka susitaikyti net ir ilgalaikę socialinę politiką vystančioms valstybėms. Be to, Vytenis akcentavo vyresnių gyventojų įveiklinimo svarbą sprendžiant demografines problemas bei galimas kitas priemones, kurios gali būti svarbios viešajai politikai ir mokslinėms diskusijoms.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institute įvyko apskritojo stalo diskusija „The Invisible People: How Belarusian Migrant Families Acculturate in Lithuania, and What Policy Lessons Can Be Learned from Their Life Stories“, skirta baltarusių migrantų šeimų integracijos patirtims ir su tuo susijusiems viešosios politikos iššūkiams aptarti.
Diskusijos metu buvo pristatyti tyrimo apie baltarusių šeimų migraciją Lietuvoje rezultatai, paremti giluminiais interviu ir fokus grupių diskusijomis, taip pat aptarti vaikų integracijos per švietimo sistemą aspektai. Renginyje diskutuota, kaip migrantų šeimų gyvenimo istorijos gali prisidėti prie labiau šeimai ir integracijai jautrios migracijos bei integracijos politikos formavimo.
Kviečiame skaityti politikos dokumentą (angl. policy brief) apie migracijos į Lietuvą politiką, parengtą projekto “Making migration policy more family-oriented: The case of Belarusian migration to Lithuania” metu.
Projekto metu įvertintas šeimų migracijos mastas, išanalizuota Europos ir Lietuvos migracijos bei integracijos politika, surinkta reikšminga empirinių duomenų bazė: 21 pusiau struktūruotas interviu su migrantų šeimų nariais, trys fokus grupės ir šeši ekspertų interviu su valstybinių institucijų bei NVO atstovais.