Demografinių ir šeimos tyrimų skyrius

2025 m. lapkričio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko rinkiminis Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (HSMS) narių visuotinis susirinkimas, kuriame buvo renkamas HSMS pirmininkas. Naująja HSMS pirmininke išrinkta LSMC Sociologijos instituto mokslininkė, LMA tikroji narė dr. Aušra Maslauskaitė.

Iki šiol mokslininkė užėmė skyriaus pirmininko akad. Vytauto Nekrošiaus, kuris neseniai išrinktas LMA prezidentu, pavaduotojos pareigas. Akad. V. Nekrošius pasiūlė akad. A. Maslauskaitės kandidatūrą į HSMS pirmininkės pareigas. Jis pabrėžė, kad per ketverius kadencijos metus A. Maslauskaitė kompetentingai sprendė visus jai pavestus skyriaus kuruojamus klausimus, aktyviai atstovavo Mokslų akademijai tarptautiniu lygiu ir reikšmingai prisidėjo prie skyriaus veiklos. HSMS nariai pritarė iškeltai kandidatūrai.

2025 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo diskusiją dėl priemonių, kurios padėtų spręsti demografinius iššūkius, remti vaikus auginančias šeimas ir skatinti gimstamumą. Diskusijoje dalyvavo Seimo, Vyriausybės atstovai ir sociologai, tarp jų ir LSMC Sociologijos instituto mokslininkė dr. Aušra Maslauskaitė ir mokslininkas dr. Boguslavas Gruževskis.
Diskusijos metu dr. Aušra Maslauskaitė aptarė gimstamumo ilgalaikes tendencijas Lietuvoje ir įvardijo specialiuosius gimstamumo rodiklius, kurie leidžia tiksliau įvertinti gimstamumą. Taip pat mokslininkė pristatė šeimos kaitos tendencijas, jų poveikį gimstamumui.

Dr. Jolanta Aidukaitė – šių metų lapkričio 13 dieną, Amsterdamo universitete (Nyderlandai) – skaitė paskaitą apie Lietuvos būsto politikos problemas, pasitenkinimą būstu bei būsto įperkamumą platesniame kitų ES šalių kontekste. Būstas buvo aptartas kaip pamatinė socialinė teisė bei svarbi gerovės valstybės sistemos sudedamoji dalis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas būsto problemų raidai Lietuvoje, kuri yra viena iš ES šalių, turinčių didžiausią būsto savininkų dalį.

2025 m. lapkričio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Baltic-German University Liaison Office, Lietuvos mokslų akademija, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centras organizuotas mokslinis seminaras „Demografiniai modeliai, gimstamumas ir šeimos dinamika Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse“.
Renginyje pagrindinį pranešimą skaitė Vokietijos Max Planck Institute for Demographic Research mokslininkas dr. Henrik-Alexander Schubert. Jis supažindino su gimstamumo rodiklių Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse ypatumais, aptarė gimstamumo mažėjimo interpretacinius modelius ir pasekmes visuomenės ekonominei, socialinei, politinei raidai bei svarstė apie galimą politikos atsaką.

Dr. Jolantos Aidukaitės, dr. Kristinos Senkuvienės ir dr. Rūtos Ubarevičienės 2025 m. pasirodžiusioje mokslinėje publikacijoje “Understanding housing issues and satisfaction in Lithuania”: https://bristoluniversitypressdigital.com/…/ch007.pdf analizuojami gyventojų būsto poreikiai, pasitenkinimas esamu būstu ir požiūris į problemas būsto sektoriuje.

Rezultatai gauti įgyvendinant Lietuvos mokslo taryba finansuojamą projektą „Būsto poreikio užtikrinimas: problemos ir perspektyvos Lietuvoje“ (Nr. S-MIP-23-37).

2025 m. spalio 1 d., minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, LSMC Sociologijos instituto mokslininkė dr. Gražina Rapolienė dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotoje konferencijoje „Įtraukus ir sveikas senėjimas – mūsų visų rūpestis ir vertybė“. Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į senstančios visuomenės iššūkius ir inicijuoti diskusiją apie tai, kaip užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių orumą, įtrauktį bei aktyvų dalyvavimą visuomenėje. Konferencijoje dalyvavo ekspertai, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, mokslininkai.

Europos globėjų asociacijos “Eurocarers” grupės atstovai – tyrėjai ir praktikai iš daugiau nei 20 Europos šalių – viešėjo LSMC Sociologijos institute. Susitikimo metu “Eurocarers” grupės nariai, atstovaujantys neformaliems globėjams ir juos remiančioms organizacijoms, diskutavo apie sąžiningą neformalių globėjų organizacijų įtraukimą į mokslinius tyrimus bei skaitė pranešimus apie globėjams draugiškos aplinkos kūrimą pasitelkiant šiuolaikines technologijas, neformalios globos politikos plėtojimą, neformalių globėjų psichologinę sveikatą ir gerovę, socialinių normų ir kultūrinio konteksto įtaką neformaliems globėjams.